R. Poškienė,
R. Gaučaitė
Straipsnyje analizuojama neformalios edukacinės veiklos
raiškos miesto parke prielaidos konkrečiu atveju. Siekiant, jog miestų parkai
būtų vertinami, kaip pats priimtiniausias variantas miestų bendruomenės nariams
tenkinti edukacinius poreikius dermėje su saviraiškos ir rekreaciniais poreikiais,
svarbu tirti parko lankytojų požiūrį į tai, kokios veiklos jiems būtų
prieinamos, patrauklios ir skatinančios tobulėti. Parkų edukacinės veiklos kontekste aktualizuojama būtinybė tirti parkų lankytojų poreikius
ir jais remiantis numatyti siekiamą rezultatą, užtikrinti turinio ir veiklos
metodų dermę, ieškoti įžvalgų, leisiančių tobulinti miestų parkų edukacines
veiklas. Šiandienai vykdoma edukacinė veikla Lietuvos miestų parkuose daugiau
orientuota į formaliojo ugdymo tikslų siekį ir menkai paliečia kitų
gyvenamosios vietos bendruomenės narių edukacinius poreikius. Miesto parkuose
vykdomos veiklos neatliepia skirtingų bendruomenės grupių edukacinių poreikių,
jos orientuotos į rekreacinių poreikių tenkinimą, o vietos parkų edukacinis
potencialas lieka neišnaudotas. Minėti aspektai leidžia manyti, kad aktualu
analizuoti ne tik bendrines parkų neformaliosios edukacijos prielaidas,
bet tirti konkretaus parko edukacinės
veiklos patirtį, analizuoti vietos bendruomenės narių požiūrį. Tai ir
apsprendžia šio straipsnio edukacinę problematiką. Tikslas - remiantis Kuršėnų miesto parko atveju empiriškai ištirti
edukacinės veiklos raiškos patirtį ir prielaidas miesto parke bei numatyti jos
tobulinimo galimybes.
Atliktas tyrimas iliustruoja, kad šiandien miesto
parkas kaip biologinė,
socialinė, kultūrinė struktūra turi
praktinę išraišką ir tobulinant atskirus jos segmentus galima skatinti
bendruomenės narių sociokultūrinį aktyvumą dalyvaujant įvairiuose renginiuose
ar individualiai.
Prasminiai
žodžiai: neformali edukacine veikla,
miesto parkai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą